2014 m. sausio 8 d., trečiadienis

2013 m. balandžio 11 d., ketvirtadienis

Jūra


2013 m. balandžio 6 d., šeštadienis

Leprosy



2013 m. vasario 26 d., antradienis

                                  DIVA                                                                                                              



2012 m. gruodžio 22 d., šeštadienis

Kauke

2012 m. gruodžio 1 d., šeštadienis

2012 m. spalio 5 d., penktadienis

ONO

2011 m. lapkričio 9 d., trečiadienis

Gavelis

Kūryba dažniausiai nėra nei didis smagumas, nei linksma ar pelninga profesija. Piešimas tėra nuosekli ir sąmoninga savižudybe, o kiekvienas tikras meninkas yra menamas savižudis. Gyvenimas yra įsisąmoninta kančia, o geriausiai tos kančios atmainas perpranta savižudiški kūrėjai. Meninkai stengiasi perkurti pasaulį vaizdais bei sakiniais. Kartais iš tų vaizdu susiklosto mintys. Retsykiais tos mintys žmogų pamoko, pakeri arba pražudo. Pačius meninkus jų mintys pražudo neišvengiamai.

2010 m. lapkričio 6 d., šeštadienis

In Vilnius

2010 m. spalio 30 d., šeštadienis

Vienuma

2010 m. spalio 29 d., penktadienis

Jūra

2009 m. spalio 11 d., sekmadienis

Vizija

2009 m. vasario 24 d., antradienis

Po kryžiumi

2008 m. gruodžio 2 d., antradienis

Išbandymas 2

2008 m. lapkričio 29 d., šeštadienis

Išbandymas

2008 m. spalio 16 d., ketvirtadienis

Jūra


2008 m. liepos 22 d., antradienis

Saule


2008 m. liepos 19 d., šeštadienis

Tapyba

 

2008 m. balandžio 18 d., penktadienis

2008 m. kovo 29 d., šeštadienis

Apie.........

Po vaikystės.
Kas aš esu? Aš nesu tuo tikras.
Aš jau buvau nuspėjamas iš anksto. Aš buvau auklėjamas, mokomas, mylimas – nors ne aš pats, bet tas, kuris manimi atrodė. Mano vaidmuo buvo saugaus pasislėpimo būdas. Priežasčių keistis nebuvo. Aš buvau viešai pripažintas. Buvau patenkintas. Bet po to aš staiga pasikeičiau. Dabar aš ne toks tikras dėl savęs, bet labiau esu pačiu savimi. Mano vaidmuo beveik išnyko. Mano šaknys nėra mano bažnyčioje, mano darbe, mano mieste, net ir mano pasaulyje. Jos yra manyje pačiame. Nebe taip lengva rasti draugą – o aš svajoju be galo.

2008 m. kovo 27 d., ketvirtadienis

Dievams

Tikrovė tebuvo nevykęs pramanas, beprasmis dievų kompiuterinis žaidimas. Visai nupezę sadistai dievai įsijungia savo perkaitusius kompiuterius ir spaudydami pelės mygtukus krykštauja iš pasitenkinimo, kol dar labiau nukvaišta. Jie nežaidžia jokių intelektualinių žaidimų - vien skerdykles.

2008 m. kovo 25 d., antradienis

Jei jau prakalbom apie mirtį

„... gyventi reikia mokytis visą gyvenimą ir (tuo tu gal dar labiau stebėsies) visą gyvenimą reikia mokytis mirti.“
(Liucijus Anėjus Seneka)
„Mirtis – tai pojūčių sukeliamų įspūdžių, mus draskančių troškimų, proto veiklos ir tarnavimo kūnui pabaiga.“
(Markas Aurelijus)
„Nesvarbu, kas tu būsi po mirties, nors ir niekas, tau ta būsena bus lygiai tokia patnatūrali ir tinkama, kaip dabar yra tavoji individuali organinė būtis...“.
(Arthur Schopenhauer)
„Po mirties būsi tas, kas buvai prieš gimimą“.
(Arthur Schopenhauer)
„Kas bijo mirties, bijo arba prarasti pojūčius, arba įgyti kitokius pojūčius. Tačiau jeigu jis nustos jausti, tai nejaus jokio blogio. O jeigu įgis kitus pojūčius, tai taps kita būtybe ir gyvens toliau.“
(Markas Aurelijus)